Pavarėsisht a jeni media online apo e shtypur, mė e rėndėsishmja ėshtė besueshmėria

Teknologjia po ndryshon, por njė gjė nė gazetari ėshtė akoma mė e rėndėsishme. 


Abbott Joseph Liebling ishte njė gazetar i shkėlqyer i “The New Yorker”, por e kishte gabim kur tha, “Liria e shtypit ėshtė e garantuar vetėm pėr ata qė i zotėrojnė mediat”. Sot nuk keni nevojė pėr shtypshkronja, kurse lexuesit nuk kanė nevojė pėr letra qė tė arrijnė deri tek lajmi.


Me lajme furnizoheni nė ēdo kohė, kudo qė jeni dhe kėtė gjė e arrini kryesisht pėrmes telefonit tė juaj tė menēur, tė cilin e konsultojmė afro 140 herė nė ditė.
Domethėnė, biznesi i medieve po ndryshon me shpejtėsi tė madhe. Dhe mbani nė mend: “nuk ka tė bėjė me atė se tė mėdhenjtė i hanė tė vegjlit, por se tė shpejtit i hanė tė ngadalshmit”.


Gazetave (tė shtypura) u janė dashur 200 vite tė kalojnė qė tė bėhen platformė dominuese e informacionit; interneti ėshtė bėrė lojtari kryesor nė media nė mė pak se 20 vite, derisa telefonave mobil u janė dashur vetėm dy vite qė tė sundojnė botėn me informacion.


Artikujt nė Facebook dhe Twitter


Sigurisht se jeni duke e lexuar kėtė kolumne nė telefonin e juaj mobil nė shtėpi, zyrė, duke udhėtuar apo edhe nė shtrat. Nė fakt, 75 pėr qind prej nesh i marrim nė dhomat e gjumit telefonat mobil pėr tė kontrolluar pėr ndonjė lajm, kurse kontrollimi i Twitter dhe Facebook ėshtė gjėja e fundit qė e bėni para se tė flini, kurse i pari sapo tė zgjoheni.


E gjithė kjo ėshtė diēka e re, dhe kurrė diēka e tillė nuk ka ndodhur nė jetėn tonė mė parė: bėhet fjalė pėr revolucionin e informacionit digjital.


Por edhe nėse ndryshohet shpėrndarja, formati, shpejtėsia, ndėrveprimi, sasia e informacionit… ekziston njė gjė qė kurrė nuk do tė ndryshojė. Kjo ėshtė gjėja mė e rėndėsishme, dhe quhet besueshmėri.


Nė biznesin e medieve, besueshmėrinė e blini kur tė fitoni tė holla, sepse nėse fitoni tė holla do tė jeni i pavarur, dhe nėse jeni i pavarur do tė jeni edhe i besueshėm. Nėse jeni i besueshėm do tė keni edhe lexues, me lexues fitoni reklama, kurse prej reklamave fitoni tė holla, pavarėsi, besueshmėri, lexues dhe reklama.


Kėtė leksion e kam mėsuar nga Alejandro Junco de la Vega, ndoshta botuesi mė i suksesshėm i gazetave nė Amerikėn Latine. Pronari i kompanisė mediale “Grupo Reforma” nga Meksika, mė ka thėnė njėherė nė zyrėn e tij nė Monterrey, “Juan Antonio, ne nuk jemi nė biznesin e medieve, por jemi nė biznesin e besueshmėrisė”.


Njė gabim ėshtė mė shumė se njė gabim


Besueshmėria ėshtė njė mall shumė i ēmuar. Mediet janė si restorantet; nuk ka rėndėsi sa yje tė Michelin i keni, por nėse vetėm njė natė gaboni, reputacioni juaj ėshtė nė rrezik. Mund tė zotėroni televizione apo radio stacione tė shtrenjta, tė investoni shuma tė majme nė platforma tė medieve sociale, tė dizajnoni aplikacione tė mrekullueshme apo tė krijoni ueb-faqe tė bukura, por kurrė nuk mund tė blini besueshmėrinė.


Kjo ėshtė porosia ime e dėrguar sot miqve tė mi tė Telegramit: Emri i lojės mediale ėshtė besueshmėria. Gjitha gjėrat tjera janė shumė tė thjeshta.


(Marrė nga Telegram.hr, pėrgatitur nė shqip nga lajmi.net)

Ndalohen komentet që përmbajnë gjuhë denigruese dhe fjalë ofenduese ndaj individëve dhe ndaj grupeve specifike, si dhe komentimet që s’kanë të bëjnë me artikullin. Reporteri.net mban të drejtën e fshirjes së komenteve që thyejnë rregullat e komunikimit.